- treikėti
- tréikėti, -ėja (-i), -ėjo intr. NdŽ, DŽ1 1. Jn, K.Būg, Kv, Slnt, P.Skar, FrnW, KŽ, KlvrŽ, Als, Prk, Tv, Krž niršti, dūkti iš piktumo, smarkiai bartis, kreitėti: Pradėjo tréikėti dėl niekų J. Ana tréikės, kad įeisi su purvinomis kojomis J. Ko ana tréikėjo, a kokie velniai apstojo? DūnŽ. Musėlė pro nosę nepralėkė, o ta kad ims tréikėti, šūkauti! Užv. Y[ra] ko čia teip treikėti dėl tokių niekų! Všv. Tas buvo smarkus, liuob tréikėti didiliai Skd. Parsiuto boba, taip nebitréikė[ja] Krš. Tréikėti pryš vyresnį negražu Šll. Baisiai tréikėjo už avižų nuganymą Up. Liuobu tréikėti pats, girtas parejęs Šts. Šeimininkė antai treikėja, kad reik tiekties alų daryti Žem. 2. Kal smarkiai griausti, dundėti: Tréikė[ja] perkūnija kaip padūkusi Dr. O ka čia tréikėjo, koks perkūnas! Ms. \ treikėti; aptreikėti; įsitreikėti; patreikėti; sutreikėti
Dictionary of the Lithuanian Language.